Mes trys

Mums trims, vasaromis pasisekė augti ne tik pas savo senelius, bet ir pas močiutės sesę su vyru. Man jie iki šios atrodo patys geriausi žmonės, kuriuos man teko pažinti. Žinau, galbūt dabar idealizuoju… bet tik didelis, galbūt. Labai stipriai atsimenu ne biologinio, bet vis tiek nuostabaus senelio, juokelius, švilpavimą ir smulkiai supjaustytus kumpio gabaliukus ant šviežio batono riekės su gausiu sviesto sluoksniu. Jo geriamą stiprią kavą, cigaretes, švilpavimus, nuolatinius juokelius, kartojamas frazes, kaip: “Dieve, dieve, su stora žieve, šita sugriauši, kitą gausi..” tada tik kikendavau, o dabar skamba taip filosofiškai. Taip pat nuolat iškyla iš atminties ir jo žmonos (man teko garbė būti vadinama antra jo žmona) kikenimą iš visų vyro juokų ir kartais susierzinimą kad jis ir vėl mus vaikus erzina. Jos neaprėpiamą rūpestį. Pačios daryta serbentų uogiene ar rududu, o dar geriau su abiem, suteptus vaflius. Ir baisiai jautrų būdą, vis apsiašarojimą dėl kokios neteisybės, norą padėti visiems aplink, niekada nesiskundančia ir sakant: “ai..” numojant ranka ir permetant dėmesį ir pokalbį geriau apie kitus. Po vasaros laikotarpių praleistų su jais, grįžti pas tėvus nesinorėdavo, kalbėdavome jų frazėmis, kartojome jų juokelius. Iš jų gaudavome tokį kiekį laisvės ir meilės, kad ribos rodos išsitrindavo. Gaudavom kasdien po norimą patiekalą, kartais ir kiekvienam atskirą. Apstu juokelių ir žaidimų iš bedugnių spintų gausybės rago, kareivėlių, karolių, nesibaigiantys kiekiai.. kiekvieno skoniams ir poreikiams. Nors neturėjo jie daug, man dabar rodos, kad jie turėjo tą Viską. Tą tarpusavio ryšį tokį magiškai teisingą ir toookį šiltą, kad visi aplinkui vien tik nuo buvimo šalia tardavome geresni. Pamenu eidavau pro šalį jų kambario ir matydavau kad jie apsikabinę miega siauroje lovoje. Ir net tada galvojau: “WOW..” Nesu mačius nei vienoje kitoje savo aplinkos poroje to... žinoma, kad ten, kaip visur, buvo visko, bet tai kas matėsi išorėje, buvo neabejotinai tikrų tikriausia ką esu mačius tarp dviejų ilgus metus nugyvenusių žmonių kartu. Meilė. Nežinau dar kaip yra atrandamas ar išlaikomas toks ryšis .Bet tikiu kad jie jo parodymu išmokė mano broli, pusbrolį ir pačią mane. Taip pat labai linkiu visiems kad tą tikrumą rastume ir išturėtume. Tikiu kad tai ateina per tai, kad būni kasdien kiek geresnis kitam. Kasdien. Gavosi toks nepasakytas tostas, mano brolio ir/ar pusbrolio vestuvėms, kurios jau buvo. Šiandien vėjai apie prisimintas pamokas mylėti be sąlygų. ✨🤍